Dažnai sapnuoju technologijas, o gamtoj pailsiu, dar buriuoju, gaminu, ieškau ramybės savy, bet neretai randu ją knygose (apie žvėriukus ypač). Anksčiau vien vaikščiojau, dabar bėgioju, toli nenubėgu, aišku, nes, jei jau visai toli, tai patogiau nuskrist. Va keliaut irgi viena iš tokių veiklų, bet čia jau po lockdown’ų ir po darbo – susipažinkim, aš dirbu marketinge su dizainu ir žmonėm. 

 

Bloginau į Tumblr (o, jaunyste brangi) dar prieš 10 metų, tada apleidau, būčiau gal negrįžus, bet nieks domeno tokio gero – pamotė – nepaėmė, tai prisireikė man vėl. Tame tarpe daug įvyko – nusistovėjo profesijos, o mažus startupus keitė unicornai, išsikvėpė dūzgės avint aukštakulnius ir užsirišo kelionės (ne man vienai  – visiems), galiausiai hedonizmą savaitgaliais pakeitė fat-free receptų kolekcija ir meditacijos rytais.

 

Rašyt patinka, noriu savo patirtim dalintis – tosios prikaupiau šiek tiek, nes kai jus uždarė tiesiog į karantiną, aš dar papildomai užsitrenkiau asmeniniam narve su savimi. Priverstinai keičiaus, mainiausi, ne ant bajerio, o dėl sveikatos, rodės, susirgau visai ir nuo šito liūdesio pastipsiu, bet dabar jau va, po biški stojuos. 

 

Mano temos visos ką pati liečiu: džiaugsmai ir nerimas, depresija, iššūkiai darbe bei profesinės svajonės, asmenybės klausimai ir kūno pokyčiai – iš čia apie savijautą (tiek nematomą, tiek fizinę), taip pat emocijas, jausmus – prisiekiu, suradau adaptyvių metodų pastariesiem nevaldomiem valdyti. 

 

Labiau dienoraštis čia, ne gidas ir ne patarimai, nieko super rimto – kažkiek pažvengt, kažkiek atrast, galbūt lengvai susitapatint. 

​

Daugiau akimirkų iš kasdienybės ir neilgų minčių – vizualiai mano Instagram'e. 

 

*Čia tokia mįslė – uždaviau sau ją labai seniai ir iki šiolei nerandu atsakymo.